Spaudos auditorija stabilizavosi – vidutiniškai pasiekia du iš trijų gyventojų

GFOT1269.jpg

Kelerius metus smukę spaudos auditorijos rodikliai stabilizavosi – šiemet pirmas kartas per dešimt metų, kai auditorija išlaikė savo lygį, pasiekdama vidutiniškai 60 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Kantar TNS“ tyrimas.

2018 m. pavasarį „Kantar TNS“ atlikto tyrimo duomenimis, mėnraščių ir rečiau išeinančių leidinių auditorija ne tik stabilizavosi, bet dar ir šiek tiek išaugo. Tai nulėmė kai kurių savaitinių periodinių leidinių sumažintas periodiškumas ir jaunesnės auditorijos polinkis skaityti rečiau išeinančius periodinius leidinius.

Šių metų duomenimis, bent vieną periodinio leidinio numerį skaitė 74 proc. 15-74 m. Lietuvos gyventojų. Lojalių skaitytojų dalis (vidutinė leidinio auditorija) 2018 metais buvo 62 procentai.

„Iš tyrimo matome, kad vidutiniškai vienu leidinio numeriu pasiekiama du trečdaliai šalies gyventojų. Šis rodiklis šiemet išlaikė pernykštį lygį – taigi po dešimtmetį trukusio kritimo, kurį sukėlė interneto plėtra, matome, jog spaudos auditorijos rodikliai liko stabilūs. Savaitraščiai, kaip ir ankstesniais metais, išlieka daugiausiai auditorijos pasiekiančia periodikos forma, kurios bendra auditorija šiemet siekia 60 proc.“, – sakė „Kantar TNS“ media tyrimų ir įžvalgų vadovė Renata Mackevičienė.

2018 metais Lietuvos gyventojai laikraščius skaitė vidutiniškai 12 minučių per dieną, tiek pat ir  žurnalus – šie skaičiai per metus beveik nepakito. Moterys spaudą skaito labiau negu vyrai, ypač dvimėnesinius ir rečiau leidžiamus leidinius. Vyresni nei 50 m. daugiau skaito savaitraščių, 30-49 m. žmonės linkę labiau skaityti dienraščius, o jaunesni nei 30 m. renkasi rečiau išeinančius leidinius (mėnesinius-dvimėnesinius), rodo „Kantar TNS“ duomenys.

Spaudos asociacijos atstovai rezultatais nesistebi, tačiau mato, kur padėtis dar galėtų gerėti:

„Džiaugdamiesi tuo, kad visuomenė skaito, vis tik turime konstatuoti, jog trūksta palaikančios valstybės politikos, kad Lietuvos spauda taptų dar kokybiškesnė ir lengviau atliktų savo misiją – padėti kurti pilietinę ir kritiškai mąstančią visuomenę. Viena iš paprasčiausių priemonių – nulinis PVM tarifas spaudai, taip pat spaudos leidinių pristatymo į regionus sąlygų gerinimas“, – sakė asociacijos „Nacionalinė spauda“ valdybos narys Tomas Balžekas.

Tuo tarpu pasak „Kantar TNS“ ekspertės, pastaraisiais metais fiksuojama ir kita tendencija – pakitęs žiniasklaidos dėmesio centras. Anksčiau buvo konkuruojama dėl auditorijos dėmesio, o dabar vadinamojoje netikrų žinių eroje (ang.„fake news“), kuriai sąlygas sudaro socialiniai tinklai ir kad „kiekvienas gali būti žiniasklaida“ – vis dažniau pagrindiniu koziriu tampa pasitikėjimas.

„Tą matome ir iš pasaulio spaudos organizacijos duomenų, ir iš savo tyrimų. Informacijos kanalų yra daug. Klausimas tik – kas kuo pasitiki, kuriam kanalui yra lojalus. Spauda visada pasižymėjo išskirtiniu bruožu buriant lojalias bendruomenes. Jos medžiagai yra keliami didesni reikalavimai, ilgiau išliekantis, analitinis turinys, kurį bet kada gali patikrinti ir nebeįmanoma pakoreguoti post factum. Be to, pats leidėjas jau atfiltruoja aktualiausią ir svarbiausią informaciją – tas lemia didesnę auditorijos dėmesio koncentraciją ir įsitraukimą bei mažesnį foninį triukšmą“, – pastebi R. Mackevičienė.

„Kantar TNS“ spaudos skaitytojų auditorijos tyrimas atliktas 2018 m. pavasarį, analizuoti 102 leidiniai: 10 dienraščių, 34 savaitraščiai, 42 mėnraščiai ir 16 dvimėnesinių / ketvirtinių leidinių.